APIE PAMATUS

Pastaruoju metu individualių namų statybai dažniausiai naudojami poliniai pamatai. Šio tipo pamatus įrengti verta dėl labai paprastos priežasties - dažniausiai tai ekonomiškiausias sprendimas.
Kitos rūšys - plokštuminiai, juostiniai (surenkami ar monolitiniai) - naudojamos esant probleminiams gruntams (plokštuminiai) arba esant tam tikriems architektūriniams sprendiniams (juostiniai). Plokštuminius pamatus ekonomiškiau įrengti, jei pamatams atremti reikalingas stiprus gruntas viršija 4-5m. gylį.

PRIEŠ PAMATŲ ĮRENGIMĄ

Prieš pamatų įrengimą visų pirma reikia teisingai parinkti ir suprojektuoti pamatus. Svarbiausi du žingsniai:

1. Grunto geologiniai tyrimai.
Iš esmės tai yra pati svarbiausia informacija tiek pamatų tipo parinkimui, tiek projektavimui. Sklype gręžiami gręžiniai (grąžtu gręžiamos skylės) ir nustatomi grunto sluoksniai, grunto savybės, gruntinio vandens lygis ir t.t. Ši informacija privaloma konstruktoriui, kad būtų įmanoma skaičiavimais nustatyti polių gylį, diametrą, polių įrengimo būdą ir pan.  Iš esmės grunto geologiniai tyrimai atsiperka ir sutaupo pinigų - poliai įrengiami būtent tokio ilgio ir diametro, kokie yra reikalingi. 

2. Namo konstrukcinė dalis ir naudojamos medžiagos.
Kalbant paprastai - kiek svers namas ir kokio stiprumo pamatus projektuoti? Pagal naudojamas medžiagas, išplanavimą, aukštų skaičių nustatomos apkrovos į pamatus. Nors konstruktoriui tikriausiai prireiks tik apkrovų į pamatus plano, tačiau jo neįmanoma padaryti neapsisprendus, ar, pavyzdžiui, namas bus iš SIP skydų, ar mūrinis. Namo svoris (t.y. apkrovos į pamatus) gali skirtis kelis kartus. Logiška, kad statant vieno aukšto lengvos konstrukcijos namą pamatai taip pat neturės būti tokie stiprūs kaip, pavyzdžiui, mūriniam namui.

ROSTVERKO ĮRENGIMAS

Rostverkas (pamatų sija) betonuojama ant polių ir skirta perduoti sienų apkrovas poliams.  Iš esmės tai ir yra pati svarbiausia rostverko paskirtis, bet reikia neužmiršti ir šiluminių savybių.
Pamatų rostverką galima įrengti dviem būdais:
1. Įrengiant klojinius. Iš skydų (faneros ar kitų medžiagų) suformuojamas klojinys, labai gerai sutvirtinamas ir į klojinius pilamas betonas.
2. Įrengiant liktinius klojinius. Iš betono ar polistirolo blokelių surenkamas rostverkas, suarmuojamas ir užpilamas betonu. 

Įrengiant rostverką iš liktinių klojinių dažniausiai sutaupoma pamatų įrengimui - nereikia transportuoti klojinių į ir iš statybos aikštelės, nereikia jų nuimti sukietėjus pamatui ir t.t. Taip pat pagreitinamas statybos procesas. Polistirolo klojiniai rostverkui iš karto tarnauja ir kaip pamato apšiltinimas - sumažėja ir statybos operacijų skaičius. Be abejo, tai vienas iš kokybiškiausiu būdų įrengti rostverką šilumine prasme: blokeliai visiškai sandarūs, išvengiama statybos broko apšiltinant pamatus.

Pamatų rostverko įrengimas žingsnis po žingsnio:
​1. Grunto darbai. Gruntas išlyginamas, pakeičiamas jo sluoksnis po rostverku į smėlio/žvyro sluoksnį, jeigu to reikia. Gruntas tankinamas rostverko zonoje, jeigu jis yra keičiamas arba buvo perkastas. Šiuo etapu visiškai išlyginama plokštuma, ant kurios bus renkamas polinių pamatų rostverkas.
2. Šiltinimas iš apačios. Klojamas reikalingo storio kieto polistirolo sluoksnis. Polistirolas tarnauja kaip apšiltinamoji medžiaga, tačiau dar svarbesnis jo vaidmuo - deformacinė tarpinė tarp grunto ir rostverko.
3. Liktinių klojinių surinkimas. Ant polistirolo surenkami liktinių klojinių blokeliai vienodame aukštyje. Jeigu rostverkas montuojamas iš polistirolo blokelių, prieš tai polistirolo kloti nereikia, tokie blokeliai jau turi polistirolo sluoksnį apačioje.
4. Rostverko armavimas plienine armatūra. Į surinktą rostverką dedama skersinė ir išilginė armatūra, surišama viela. Svarbu išlaikyti armatūros apsauginius sluoksnius, t.y. betonas turi visiškai užlieti armatūrą tam tikru sluoksniu.
5. Klojinių surinkimas. Jeigu rostverkas surenkamas iš paprastų klojinių, 3 punktas praleidžiamas. Paklojus polistirolą ir sumontavus armatūros karkasus montuojami klojiniai. Klojiniai turi būti padengti specialiu klojinių tepalu, labai stipriai sutvirtinti, kad neišsikraipytų betonavimo metu.
6. Betonavimas. Rostverkas betonuojamas projekte numatytos markės betonu, būtinai suvibruojamas ir išlyginamas.

POLIŲ ĮRENGIMAS

Žingsnis po žingsnio polių  įrengimui:

1. Techninis arba techninis darbo projektas. Konstruktorius suprojektuoja pamatus, parenka polių ilgį, diametrą, atstumą tarp polių, pamatų sijos (rostverko) matmenis, armavimą, altitudes (aukščius) ir t.t. Tai yra, ko gero, pats svarbiausias etapas. Visais kitais žingsniais belieka vykdyti projekto reikalavimus.
2. Susitarimas dėl pamatų statybos. Pasirinkimas platus - nuo pagal patentus dirbančių meistrų (skelbimų portalai) iki pamatais užsiimančių įmonių. Nuo šio pasirinkimo dažniausiai priklauso ir darbų kokybė.
3. Sklypo paruošimas. Čia viskas priklauso nuo esamos situacijos sklype. Jeigu sklypas lygus, augalinis sluoksnis (juodžemis, durpės) nustumdytas, aukščiai tenkina - šį žingsnį galima praleisti. Jeigu sklype yra medžių, perkritimų, juodžemio, šiukšlių - reikalinga namo zoną sutvarkyti, nustumdyti ir paruošti darbui.
4.Polių gręžimas. Nuo sklype esančio grunto parenkamas polių įrengimo būdas.  
Polių įrengimo būdai:
1. Atviru būdu. Tai pats paprasčiausias būdas - didelio diametro grąžtu gręžiamas gruntas iki reikiamo gylio, tuomet grąžtas ištraukiamas ir nuo jo nupurtomas gruntas. Toks įrengimo būdas tinka molinguose gruntuose - ten, kur išgręžus gręžinį gruntas neužbyra. Tai yra pats pigiausias polių įrengimo būdas.
2. Uždaru būdu. Dažniausiai naudojamas tuščiaviduris grąžtas. Juo išgręžiamas reikiamo gylio gręžinys ir su spaudimu pradedamas pilti betonas. Betonas pilamas siurbliu sudarant spaudimą, lėtai keliant grąžtą į viršų, kad neužbyrėtų sienelės. Uždaru būdu galima naudoti ir apsauginio vamzdžio technologiją, kai užpylus betoną į gręžinį, vamzdis ištraukiamas. Bet kuriuo uždaro gręžimo atveju polių įrengimo kaina yra žymiai didesnė už įrengimą atviru būdu ir gali skirtis 2-3 kartus.
5. Polio dugno sutankinimas. Šis žingsnis galioja tik polius įrengiant atviru būdu. Polio dugnas suplakamas, kad neliktų puraus grunto.
6. Karkaso statymas. Įrengiant polius uždaru būdu karkasas įspaudžiamas į jau supiltą betoną, įrengiant atviru būdu - prieš betonavimą. Svarbu, kad gręžinys būtų gilesnis už armatūros karkasą: priešingai,  įsmegtas į gruntą plienas pradės rūdyti.
7. Polių betonavimas. Betonuojama gamykliniu betonu pagal projektą, dažniausiai - C20/25 stiprumo klasės betonu. Betonas paduodamas siurbliu. Užbetonavus išlyginamas polio viršus iki reikiamos altitudės (aukščio). Dažnai terasoms reikia pakelti polius virš grunto - tam naudojamos kartoninės tūtos.